Žvejus pakerėjo sidabrašonė seliava

Žvejus pakerėjo sidabrašonė seliava

Ledui užtraukus didžiuosius vandens telkinius, kasmet vis labiau populiarėja seliavų žūklė, tai lašišinių šeimos, gilumoje gyvenanati žuvis. Jos aktyvaus maitinimosi periodas trunka neilgai, kimba atsargiai, žūklės procesasa įdomus ir subtilus.

Lietuvoje daug didelių  ežeruo tačiau seliavų pagaunama tik apie 80 - tyje telkinių. Ši žuvis aptinkama 20 m. ir gilesnėse daubose, bet nebūtinai plaukioja dugne, dažnai kyla ir į aukštesnius vandens sluoksnius. Žūklavietėje tenka stebėti, kokiame gylyje yra seliavų būriai, o tam būtinas povandeninis sonaras

Ne mažiau svarbu tinkamai pasirinkti ir kitus įrankius. Patogiausios tokiai žūklei -  apie 60 cm. ilgio meškerėlė su lansčiu galiuku  arba, kaip  įprasta vadinti žvejų tarpe, "Chlapuškė". Pagrindinis valas ne storesnis kaip 0,12 mm., toliau, dažniausiai per suktuką, rišama sistemėlė su šešiais nedideliais kabliukais, o gale 3-4 g. svarelis.  

Seliavų žūklė tikrai specifinė, reikalaujanti žinių, pasiruošimo ir kantrybės, bet, žvejai sako, kad tai vienas iš įdomiausių ir labiausiai įtraukiančių poledinės žūklės būdų, o ir pati žuvis labai vertinama dėl savo skoninių savybių.

Nuotrauka iš interneto platybių